- atsekti
- 1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn. | prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr. | refl.: Atsìsekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv). ║ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt. | refl.: Atsìsekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsìsekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai neatsèks [p]Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP. | refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6. | refl. tr., intr. K: Atsìseka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125. | refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233. | refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsìsekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.\ sekti; antsisekti; apsekti; atsekti; dasekti; įsekti; išsekti; nusekti; pasekti; parsekti; persekti; prasekti; prisekti; susekti
Dictionary of the Lithuanian Language.